Kodėl verta pačiam susidoroti su elektriniu paspirtuku
Vilniaus gatvėse elektrinis paspirtukas jau seniai nėra egzotika – tai kasdienybė. Tačiau kartu su populiarumu auga ir problemų skaičius. Servisai perpildyti, laukimo eilės tęsiasi savaites, o kaina už pataisymą kartais prilygsta trečdaliui paties paspirtuko vertės. Štai kodėl vis daugiau vilniečių ima domėtis savarankišku remonto menu.
Tiesą sakant, dauguma gedimų nėra tokie sudėtingi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia tik šiek tiek kantrybės, kelių paprastų įrankių ir noro suprasti, kaip tas dviejų ratų žvėris veikia. Per pastaruosius kelerius metus, kai elektrinis transportas tapo masiniu reiškiniu, sukaupėme nemažai patirties – ir dabar ja pasidalinsime.
Baterijos problemos: kai paspirtukas miršta greičiau nei tikėjotės
Pirmasis ir dažniausiai pasitaikantis skausmas – baterija. Žiemą Vilniuje, kai temperatūra krenta žemiau nulio, paspirtukai elgiasi tarsi kaprizingi vaikai. Ryte įkrautas iki 100%, o po kelių kilometrų jau rodo 30%. Skamba pažįstamai?
Pirma, ką reikia suprasti – tai ne visada gedimas. Ličio jonų baterijos natūraliai praranda talpą šaltyje. Tačiau jei pastebite, kad net kambario temperatūroje paspirtukas nebelaiko įkrovos, reikia gilintis.
Pradėkite nuo paprasčiausio dalyko – patikrinkite kontaktus. Atjunkite baterijos jungtį (paprastai ji po deniu arba prie vairo stovo) ir apžiūrėkite. Matote žalią ar baltą apnašą? Tai oksidacija. Švelniai nuvalykite šepetėliu, sudrėkintu izopropilo alkoholyje. Džiovinkite gerai ir vėl sujunkite. Stebėtina, kaip dažnai šis paprastas triukas išsprendžia „rimtas” baterijos problemas.
Jei tai nepadeda, reikia tikrinti pačią bateriją. Vilniuje nauja baterija 36V 10Ah modeliui kainuoja nuo 120 iki 250 eurų, priklausomai nuo gamintojo. Servise už keitimą dar pridės 30-50 eurų. Bet pakeisti galite ir patys – tai tik keturi varžtai ir dvi jungtys. YouTube pilnas vaizdo instrukcijų konkretiems modeliams.
Svarbu: prieš perkant naują bateriją, užsirašykite tikslų savo modelio numerį. Baterijos skiriasi ne tik įtampa, bet ir fiziniu dydžiu, jungčių tipais. Klaidingai nusipirkus teks grąžinti, o tai – papildomas galvos skausmas.
Padangos ir kameros: kai kiekviena duobė tampa priešu
Vilniaus keliai – atskira tema. Po žiemos jie primena mėnulio paviršių, o pavasarį dar pridedami aštrios šukės ir stiklo šukės. Rezultatas? Pradurti ratai tampa beveik savaitiniu ritualu aktyviems paspirtukų vairuotojams.
Yra du pagrindiniai ratų tipai: su kamera ir be kameros (solid). Jei turite su kamera, pradurti galite pataisyti kaip dviračio padangą. Reikės: padangų montavimo įrankių rinkinio (apie 15 eurų), lopų rinkinio (3-5 eurai) ir pompos.
Procesas paprastas: apverskite paspirtuką, išsukite ratą (paprastai šešiakampiu raktu), išimkite kamerą, suraskite skylę (pamerkite į vandenį – burbuliukai parodys vietą), nušlifuokite tą vietą, užklijuokite lopą, palaukite 10 minučių, pripūskite. Viskas. Servise už tai prašys 15-25 eurų, jūs išleisite 5 eurus ir įgysite įgūdį, kuris pravers dar ne kartą.
Jei skylė didelė arba kamera jau visa sulopytas Frankenšteinas, geriau pakeisti. Nauja kamera kainuoja 8-15 eurų, padanga – 15-30 eurų. Pirmą kartą keitimas gali užtrukti valandą ir sukelti kelis keiksmažodžius, bet antrą kartą jau susidorosite per 20 minučių.
Stabdžių sistema: kai sustoti tampa nuotykiu
Stabdžiai – tai ne juokai. Blogai veikiantys stabdžiai Vilniaus kalnuose, ypač lietingą dieną, gali baigtis traumų punkte. Todėl į šią problemą reikia žiūrėti rimtai.
Dažniausiai pasitaikančios problemos: disko stabdžiai cypsi, mechaniniai stabdžiai nebelaiko arba stabdžių rankena „laisva”. Pradėkime nuo cypimo – tai paprastai reiškia, kad stabdžių kaladėlės nusidėvėjusios arba diskas terštas. Nuvalykite diską izopropilo alkoholiu. Jei tai nepadeda, pažiūrėkite į kaladėles – jei jų storis mažesnis nei 2mm, laikas keisti.
Naujos stabdžių kaladėlės kainuoja 10-20 eurų pora. Keitimas – paprasta procedūra: ištraukiate seną kaladėlę (paprastai ji laikoma vienu varžtu ar spyruokline), įstumiate naują, sureguliuojate. Servise už tai paprašys 25-40 eurų darbo.
Mechaniniai stabdžiai (tie, kurie tiesiog spaudžia guminį ratą) dar paprastesni. Jei nebelaiko – greičiausiai atsilaisvinęs lynas. Pažiūrėkite, kur lynas jungiasi prie stabdžių mechanizmo – ten turėtų būti reguliavimo varžtas. Pasukite jį, kol stabdžiai vėl pradės normaliai veikti. Tai galite padaryti net gatvėje, be jokių įrankių, tik pirštais.
Elektronikos košmarai: kai ekranas mirgėja arba visai nešviečia
Elektronika – tai ta sritis, kur daugelis pasiduoda ir veža paspirtuką į servisą. Bet palaukite – ne viskas taip baisu. Dauguma „elektronikos gedimų” iš tikrųjų yra paprastos jungčių problemos.
Jei ekranas nešviečia, bet paspirtukas važiuoja – problema greičiausiai tik ekrane arba jo jungtyje. Jei paspirtukas visai nereaguoja – žiūrėkite saugiklius. Taip, jūsų paspirtuke yra saugikliai, kaip ir automobilyje. Jie paprastai slepiasi šalia baterijos arba kontrolerio.
Atidarykite denį (paprastai 4-6 varžtai), suraskite saugiklių dėžutę. Saugikliai atrodo kaip maži plastmasiniai cilindrai su metaliniais galais arba kaip automobiliniai ašmenų tipo saugikliai. Ištraukite, pažiūrėkite pro šviesą – jei viduje metalinė gija pertrūkusi, radote problemą. Naujas saugiklis kainuoja 0,50-2 eurus. Servise už diagnostiką ir saugiklio keitimą paprašys 20-30 eurų.
Dar viena dažna problema – drėgmė elektronikoje. Vilnius – drėgnas miestas, o paspirtukų sandarumas dažnai tik teorinis. Jei po lietaus paspirtukas elgiasi keistai, atidarykite denį ir patikrinkite, ar viduje nėra vandens. Jei yra – švelniai nusausinkite popieriniais rankšluosčiais, palikite išdžiūti 24 valandas. Dažnai tai išsprendžia problemą.
Variklio keistenybės: kai girdisi keisti garsai arba trūksta galios
Variklis – tai paspirtuko širdis. Kai jis pradeda keistai elgtis, daugelis mano, kad atėjo galas. Bet ne visada.
Dažniausias simptomas – paspirtukas krūpčioja arba neturi ankstesnės galios. Prieš laidojant variklį, patikrinkite paprastus dalykus. Pirma – ar ratai laisvai sukasi? Kartais stabdžiai šiek tiek trina, ir tai „suėda” galią. Pakėlę paspirtuką, ranka pasukite ratą – jis turėtų suktis lengvai, be pasipriešinimo.
Antra – patikrinkite variklio jungtis. Jos paprastai yra ten, kur variklis jungiasi prie pagrindinės elektronikos. Atjunkite ir vėl prijunkite – kartais tai išsprendžia problemą.
Jei variklis leidžia keistus garsus (cypimą, girgždėjimą, tarkšėjimą), bet dar veikia – greičiausiai problema su guoliais. Guolių keitimas – jau sudėtingesnė procedūra, reikalaujanti specialių įrankių. Čia geriau kreiptis į servisą. Vilniuje guolių keitimas kainuoja 40-70 eurų su darbu.
Visiškas variklio keitimas – brangu. Naujas variklis kainuoja 80-200 eurų, priklausomai nuo galios ir modelio. Darbas – dar 50-80 eurų. Bet prieš keičiant variklį, įsitikinkite, kad problema tikrai jame – dažnai kaltas kontroleris, o ne variklis.
Kontrolerio ir droselo problemos: kai paspirtukas „nebeklausо”
Kontroleris – tai paspirtuko smegenys. Jis gauna signalą iš droselo (akceleratoriaus) ir sako varikliui, kaip greitai suktis. Kai ši grandinė sutrinka, paspirtukas gali elgtis visaip: neužsivesti, važiuoti maksimaliu greičiu nepriklausomai nuo droselo, arba apskritai nereaguoti.
Pirmas dalykas – patikrinkite droselį. Tai ta rankenėlė ar mygtukas, kurį spaudžiate važiuodami. Atidarykite denį ir pažiūrėkite, kaip droselys jungiasi prie kontrolerio. Paprastai tai trys laidai: įtampos tiekimas, žemė ir signalas. Atjunkite jungtį, apžiūrėkite kontaktus. Matote koroziją? Valykite.
Droselį galite patikrinti multimetru (jei turite). Įjunkite multimetrą į varžos matavimo režimą, prijunkite prie signalinio ir žemės laidų, paspauskite droselį – varža turėtų keistis sklandžiai. Jei šoka chaotiškai arba visai nesikeičia – droselys sugedęs. Naujas kainuoja 15-35 eurus, keičiasi per 10 minučių.
Jei droselys tvarkoj, bet paspirtukas vis tiek nereaguoja – greičiausiai kaltas kontroleris. Deja, kontrolerio remontas – ne namų darbas. Jis pilnas sudėtingos elektronikos, reikia specialių žinių. Naujas kontroleris kainuoja 50-150 eurų, priklausomai nuo modelio. Vilniaus servise už keitimą paprašys dar 40-60 eurų darbo.
Patarimas: prieš keičiant kontrolerį, nufotografuokite visas jungtis. Kontroleriai turi daug laidų, ir vėliau galite pamiršti, kas kur jungėsi.
Konstrukciniai defektai: kai lūžta tai, kas neturėtų lūžti
Paspirtukų konstrukcija – tai kompromisas tarp svorio, kainos ir patvarumo. Dažnai patvarumas nukenčia. Vilniaus duobės ir borteliai daro savo – lūžta vairo stovai, plyšta suvirinimo siūlės, lūžta sulankstomi mechanizmai.
Sulankstomas mechanizmas – ypač jautri vieta. Jei pastebėjote, kad paspirtukas važiuojant „žaidžia” arba girdisi tarkšėjimas iš sulankstomo mechanizmo srities – nedelskite. Tai gali baigtis staigiu mechanizmo atsilapinimu ir kritimu.
Pirma patikrinkite, ar mechanizmas tinkamai užfiksuotas. Dauguma modelių turi reguliavimo varžtą – pabandykite jį priveržti. Jei tai nepadeda ir mechanizmas vis tiek „laisvas” – reikia keisti. Naujas sulankstomas mechanizmas kainuoja 25-60 eurų, priklausomai nuo modelio. Keitimas reikalauja šiek tiek įgūdžių, bet įmanomas namuose su paprastais įrankiais.
Vairo stovo plyšiai – rimtesnė problema. Jei pastebėjote plyšį, negalima važiuoti – stovas gali visiškai lūžti. Kai kurie entuziastai bando suvirint, bet tai ne visada saugus sprendimas. Naujas vairo stovas kainuoja 40-100 eurų. Keitimas – vidutinio sudėtingumo procedūra, reikalaujanti visos elektronikos ir laidų perkėlimo.
Kai verta remontis pačiam, o kada geriau į servisą
Dabar, kai apžvelgėme pagrindines problemas, kyla klausimas – kada verta bandyti pačiam, o kada geriau pasitelkti profesionalus?
Patys galite drąsiai spręsti: padangų ir kamerų problemas, stabdžių reguliavimą ir kaladėlių keitimą, baterijos ir jungčių valymą, saugiklių keitimą, droselo keitimą, paprastus konstrukcinius dalykų priveržimus. Tai darbai, kuriems reikia minimalių įrankių ir įgūdžių. Net jei pirmą kartą užtruks ilgiau ir bus keblumų – sutaupysite 50-70% lyginant su serviso kainomis.
Į servisą verta vežti: variklio guolių keitimą, kontrolerio keitimą (jei nesate tikri savo gebėjimais), sudėtingus konstrukcinius remontus su suvirinimais, bet kokius darbus, kuriems reikia specialių įrankių (pavyzdžiui, guolių presavimo).
Vilniuje elektrinio paspirtuko servisų kainos 2024 metais: diagnostika – 10-25 eurai, valandinė darbo kaina – 25-45 eurai, baterijos keitimas – 30-50 eurų darbo, variklio keitimas – 50-80 eurų darbo, pilnas techninis aptarnavimas – 40-70 eurų.
Įrankiai, kuriuos verta turėti namuose: šešiakampių raktų rinkinys (10-15 eurų), atsuktuvas su keičiamais antgaliais (8-12 eurų), multimetras (15-25 eurai), padangų montavimo įrankiai (15 eurų), WD-40 arba panašus tepalas (5 eurai), izopropilo alkoholis (3-5 eurai). Visa tai kainuos apie 60-80 eurų, bet atsipirks po pirmų kelių savarankiškų remontų.
Dar vienas svarbus dalykas – atsarginės dalys. Vilniuje jas galite įsigyti elektroniniu būdu (AliExpress, Amazon – pigiau, bet laukti 2-4 savaites) arba vietiniuose parduotuvėse ir servise (brangiau, bet iš karto). Populiariausiems modeliams (Xiaomi, Segway, Kugoo) dalių rasti nesudėtinga. Egzotiškesniems kinų modeliams gali tekti paieškoti.
Paskutinis patarimas – dokumentuokite viską. Prieš išardydami, nufotografuokite. Neatsimename, kaip buvo sujungta? Turime nuotrauką. Tai išgelbės ne kartą, ypač dirbant su elektronika, kur daug panašių laidų.
Savarankiškas elektrinio paspirtuko remontas – tai ne tik pinigų taupymas, bet ir įgūdžių įgijimas, nepriklausomybė nuo servisų darbo laiko ir eilių. Vilniuje, kur paspirtukai tampa vis populiaresni, šie įgūdžiai taps vis vertingesni. Pradėkite nuo paprastų dalykų, nebijokite klysti, ir greitai pastebėsite, kad dauguma problemų nėra tokios baisios, kaip atrodė iš pradžių.