Kai paspirtukas ima kaprizuoti – pirmieji žingsniai
Žinot, kaip būna – rytas, skubat į darbą Kaune, o jūsų ištikimas elektrinis paspirtukas staiga nusprendžia surengti streiką. Baterija rodė pilną krūvį vakar vakare, o dabar – nė murmur. Arba dar geriau: važiuojat Laisvės alėja, o tas pradeda keistai cypti ir trūkčioti tarsi senukė „Žiguli” su užsikimšusiu karbiuratoriumi.
Gera žinia ta, kad dauguma problemų su elektriniais paspirtukais nėra jokia raketų mokslas. Netgi jei technikos žodynėlyje jūsų žinios baigiasi ties „įjungti-išjungti”, tikrai sugebėsit išspręsti bent pusę dažniausių gedimų. O tai reiškia sutaupytus pinigus servisui ir laiką, kurį kitaip praleistumėt be savo mylimo transporto priemonės.
Pabandykim kartu išsiaiškinti, kas dažniausiai lūžta, kaip tai atpažinti ir, svarbiausia – kaip sutvarkyti patiems.
Baterijos problemos – kai jėgos trūksta ne tik jums
Baterija – tai širdis jūsų elektrinio paspirtuko. Ir kaip ir su tikra širdimi, kai ji ima streikuoti, viskas sustoja. Kaune, ypač žiemą, kai temperatūra krenta žemiau nulio, baterijos problemos tampa ypač aktualios.
Pirmas požymis, kad kažkas negerai – paspirtukas tiesiog nenori įsijungti. Paspaudi mygtuką, o jis tyli kaip žuvis. Arba įsijungia, bet po kelių metrų nusprendžia, kad jam gana. Dar vienas klasikinis simptomas – baterija kraunasi amžinybę arba atvirkščiai, rodo pilną krūvį po penkių minučių.
Ką daryt? Pirma, patikrinkit pačius paprasčiausius dalykus. Ar tikrai kroviklis įkištas į rozetę? Skamba juokingai, bet patikėkit – net patyrę vartotojai kartais pamiršta šį žingsnį. Paskui pažiūrėkit, ar kroviklio lemputė šviečia. Jei ne – problema gali būti kroviklyje, ne baterijoje.
Jei kroviklis veikia, bet baterija vis tiek neįsikrauna, atjunkit paspirtuką nuo elektros ir palaukit 10-15 minučių. Kartais baterijos valdymo sistema tiesiog „užsilaužia” ir jai reikia perkrovimo – kaip jūsų kompiuteriui ar telefonui. Po to vėl bandykit kraut.
Dar viena dažna problema Kaune – drėgmė. Jei važinėjat per lietų ar sniegą (ko, beje, gamintojai nerekomenduoja), drėgmė gali patekti į baterijos skyrių. Atidarykit dangtelį ir pažiūrėkit, ar viduje nėra vandens lašelių ar korozijos žymių. Jei radat – švelniai nusausinkite minkštu audiniu ir palikite išdžiūti bent parą šiltoje, sausoje vietoje.
Ratų ir padangų bėdos – kai kelionė tampa nelygiu nuotykiu
Kauno gatvės, tiesą sakant, nėra pats geriausias pavyzdys idealios infrastruktūros. Duobės, šaligatvių plytelės, kurios kyšo kaip kalnelis, ir senieji tramvajų bėgiai – visa tai tampa tikru iššūkiu jūsų paspirtuko ratams.
Dažniausiai susiduriat su prakiurusiomis padangomis. Jei turit oro padangas (ne pilnalites), tai beveik neišvengiama. Suprastat, kad padanga prakiurusi, kai paspirtukas ima „traukti” į šoną arba jaučiat, kaip ratas tiesiog „ploja” važiuojant.
Pataisymas priklauso nuo to, kokio tipo padangas turit. Jei tai oro padangos su kamera – procesas panašus kaip ir su dviračiu. Reikės nuimti ratą (dažniausiai tai paprasti varžtai), ištraukti kamerą, rasti skylę (galima pamerkti į vandenį – burbuliukai parodys vietą) ir užklijuoti specialiu pleistru. Tokius rinkinius rasite bet kurioje dviračių parduotuvėje Kaune už kelis eurus.
Jei turit pilnalites padangas – čia šiek tiek sudėtingiau. Jos neprakiurstamos, bet gali susidėvėti arba pažeisti. Tokiu atveju teks keisti visą padangą, o tai jau reikalauja šiek tiek daugiau įgūdžių ir specialių įrankių.
Dar viena dažna problema – išsibalansavę ar sulūžę guoliai. Jei girdite keistą girgždėjimą ar ratai sukasi nelygiai, greičiausiai problema čia. Guolius galima pakeisti patiems, bet reikės įsigyti tinkamus (užsirašykit savo paspirtuko modelį ir eikite į specializuotą parduotuvę).
Stabdžių sistemos – kai sustoti tampa problema
Įsivaizduokit: lekiat žemyn Žaliakalnio šlaitu, o stabdžiai nusprendžia, kad šiandien jie atostogauja. Negražu, tiesa? Stabdžių problemos – tai ne tik nepatogumas, bet ir rimtas saugumo klausimas.
Dažniausiai susiduriat su trimis dalykais: stabdžiai per silpnai veikia, skleidžia keistus garsus arba visai neveikia. Elektriniuose paspirtukuose būna du stabdžių tipai – mechaniniai (diskiniai ar būgniniai) ir elektriniai (regeneraciniai).
Jei turit diskinius stabdžius ir jie silpnai veikia, pirma patikrinkit stabdžių kaladėles. Jos dėvisi kaip batų padai – tai normalu. Pažiūrėkit, ar jos dar turi storį (turėtų būti bent 2-3 mm). Jei plonesnes – laikas keisti. Kaladėlių komplektą galima nusipirkti internetu už 10-20 eurų, o pakeisti – paprasta kaip du ir du.
Dar viena dažna priežastis – atsilaisvinęs stabdžių troselis. Daugumoje paspirtukų yra reguliavimo varžtelis prie stabdžių rankenos. Pasukus jį pagal laikrodžio rodyklę, troselis įsitempia ir stabdžiai ima veikti geriau. Tik nepertemkit – per įtemptas troselis gali trūkti.
Jei stabdžiai cypsi ar girgžda, problema dažniausiai – nešvarumai arba alyvos pėdsakai ant disko. Nuvalykite diską alkoholiu ar specialiu valikliu (tik ne WD-40 ar panašiais tepalais – nuo jų bus dar blogiau!).
Elektronikos klaidos – kai technologija sako „ne”
Šiuolaikiniai elektriniai paspirtukos – tai beveik kompiuteriai ant ratų. Ir kaip ir bet kuri elektronika, jie kartais tiesiog „pakvaišta”. Ekrane šmėkščioja klaidos kodai, paspirtukas netikėtai išsijungia arba tiesiog elgiasi keistai.
Pirmas dalykas, kurį turėtumėt išmokti – kaip perskaityti klaidos kodus. Dauguma paspirtukų turi LCD ekranėlį, kuris rodo klaidų numerius (pvz., E01, E15 ir pan.). Išsitraukit instrukciją arba pagooglinkite savo modelio klaidos kodus. Tai jums daug pasakys apie problemą.
Dažniausiai klaidos atsiranda dėl atsilaisvinusių laidų ar junčių. Kaune, važinėjant per duobes ir nelygius šaligatvius, vibracijos gali atjungti kontaktus. Atidarykite paspirtuko korpusą (paprastai tai keli varžtai apačioje) ir patikrinkit, ar visi laidai tvirtai prijungti. Ypač atkreipkit dėmesį į storesnius laidus, einančius nuo baterijos prie valdymo bloko.
Jei matot klaidą, susijusią su droselio (akceleratoriaus) davikliu, problema dažnai būna paprasta – į vidų pateko purvo ar drėgmės. Nuvalykite droselio mechanizmą, purkškit šiek tiek kontaktų valiklio ir paprastai viskas vėl veikia.
Dar vienas patarimas – kartais padeda tiesiog „perkrauti” paspirtuko sistemą. Išjunkit jį, atjunkit bateriją (jei tai įmanoma), palaukit 5 minutes ir vėl sujunkit. Kaip su kompiuteriu – dažnai tai išsprendžia keistas elektronikos problemas.
Variklio keblumų sprendimas
Variklis – tai tas dalykas, kuris jus stumia į priekį. Kai jis ima streikuoti, kelionė baigiasi. Geros naujienos – dauguma variklių problemų iš tikrųjų yra ne paties variklio, o susijusių dalių problemos.
Klasikinis simptomas – variklis „trūkčioja” arba veikia netolygiai. Dažniausiai tai reiškia, kad vienas iš trijų fazių laidų turi prastą kontaktą. Šie laidai jungia variklį su valdymo bloku (paprastai tai trys storesni laidai – dažnai geltonos, žalios ir mėlynos spalvos). Patikrinkit, ar jie tvirtai prijungti.
Jei variklis visai nesisuka, bet viskas kita veikia (ekranas šviečia, lemputės dega), problema gali būti valdymo bloke arba pačiame variklyje. Čia jau reikės multimetro. Jei neturit ir nežinot kaip naudoti – geriau kreipkitės į servisą. Bet jei esate drąsesni, galite patikrinti, ar į variklį ateina įtampa.
Dar viena dažna problema – į variklį pateko vandens. Nors dauguma variklių yra sandarūs, Kauno žiemos su druska ir šlapia sniegu gali padaryti savo. Jei įtariat, kad viduje yra drėgmės, geriausia išardyti ratą ir leisti viską gerai išdžiūti. Kartais reikia ir guolius išvalyti bei iš naujo sutepti.
Apšvietimo ir signalizacijos sutrikimų taisymas
Gal ir ne pats kritiškiausias gedimas, bet važinėti tamsiu paros metu be šviesų Kaune – ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. O dar blogiau, kai neveikia stabdžių žibintas ir niekas nežino, kad jūs stabdot.
Dažniausiai lemputės tiesiog perdega – kaip ir bet kurioje kitoje įrangoje. Jei turit LED lemputes, jos tarnauja ilgai, bet ir jos gali sugesti. Pirma patikrinkit, ar problema tikrai lemputėje. Įjunkit šviesą ir švelniai pajudinkit laidus prie lempos – jei ji sumirksi, problema greičiausiai prastas kontaktas.
Priekinės lempos paprastai keičiamos gana lengvai – nuimat plastmasinį dangtelį ir ištraukit seną lemputę. Perkant naują, būtinai žinokit įtampą (dažniausiai 36V ar 48V, priklausomai nuo jūsų paspirtuko baterijos). Neteisinga įtampa = perdegusi lemputė per kelias sekundes.
Galiniai žibintai dažnai būna integruoti į korpusą ir jų keitimas gali būti sudėtingesnis. Bet prieš ardant viską, patikrinkit saugiklius. Taip, elektriniai paspirtukos turi saugiklius – paprastai jie yra prie baterijos ar valdymo bloko. Perdegęs saugiklis – tai centų vertės problema, kuri gali atrodyti kaip rimtas gedimas.
Kai viskas veikia, bet kažkas vis tiek ne taip
Kartais paspirtukas techniškai veikia puikiai, bet važiavimo pojūtis nebe tas. Gal mažesnis greitis, gal keistas triukšmas, gal tiesiog jaučiat, kad kažkas „ne taip”. Tokios smulkmenos dažnai būna ankstyvieji požymiai, kad artėja didesni gedimai.
Jei pastebėjot, kad sumažėjo maksimalus greitis ar nuotolis, kurį nuvažiuojat su vienu įkrovimu, pirma pagalvokit apie baterijos būklę. Baterijos sensta – tai neišvengiama. Po 300-500 įkrovimo ciklų (tai maždaug metai-pusantrų aktyvaus naudojimo) baterija gali prarasti 20-30% talpos. Tai normalu, bet jei praradimas didesnis – gal laikas keisti bateriją.
Keisti triukšmai – girgždėjimas, cypimas, barbenimas – paprastai reiškia, kad kažkas atsilaisvinę. Praleiskit 15 minučių ir patikrinkit visus varžtus ir veržles. Kauno gatvės su savo duobėmis puikiai atlieka „vibracinio atlaisvinimo” funkciją. Turėkit komplektą tinkamų raktų ir kas mėnesį viską priveržkit. Tai paprasta profilaktika, kuri išvengs didesnių problemų.
Jei paspirtukas ima „traukti” į vieną pusę, patikrinkit ratų slėgį (jei turit oro padangas) ir stabdžius. Kartais viena pusė stabdo stipriau nei kita, ir tai sukelia tokį efektą.
Kai savarankiškos pastangos virsta nuotykiu
Taigi, dabar žinot pagrindines problemas ir kaip jas spręsti. Bet būkim sąžiningi – ne viskas visada pavyksta iš pirmo karto. Kartais pradedi taisyti vieną dalyką, o paaiškėja, kad problema visai kitur. Arba dar geriau – išardai, pažiūrėjai, o kaip surinkti atgal – jau ne taip aišku.
Keletas patarimų iš patirties: visada fotografuokit prieš išardydami. Rimtai, ištraukit telefoną ir padarykite kelias nuotraukas iš skirtingų kampų. Kai po valandos bandysit prisiminti, kuris laidas kur ėjo – šios nuotraukos bus aukso vertės.
Neskubėkit. Dauguma klaidų atsitinka tada, kai bandai greitai „čia tik pažiūrėsiu”. Skirkite normalų laiko tarpą, pasiruoškite erdvę (ne ant kilimo svetainėje, kur viskas pilna šeimos narių), susidėkite įrankius.
Ir pats svarbiausias dalykas – žinokit savo ribas. Jei matot, kad problema tikrai rimta (pvz., baterija išsipūtusi, variklis dūmija, valdymo blokas apdegęs), nesiimkit patys. Kai kurie dalykai tikrai reikalauja profesionalų. Kaune yra nemažai gerų servisų, kurie specializuojasi elektrinių paspirtukų remontuose.
Bet dauguma kasdienių problemų – prakiurusios padangos, atsilaisvinę varžtai, išsikrovusi baterija, perdegusios lemputės – tai visai jūsų pajėgoms. Su šiek tiek kantrybės, tinkamais įrankiais ir šiuo vadovu, sutaupysit ne tik pinigų, bet ir laiko. O svarbiausia – geriau pažinsit savo transporto priemonę ir kitą kartą iškart atpažinsit, kas negerai.
Taigi, kai kitą kartą jūsų paspirtukas nuspręs surengti mažą dramą Kauno gatvėse, nepanikuokit. Ramiai įvertinkit situaciją, prisiminkite šiuos patarimus ir yra didelė tikimybė, kad patys išspręsit problemą. O jei ne – bent jau žinosit, apie ką kalbat, kai skambinsit į servisą. Ir tai jau nemažai.